Stebint daugelio žmonių, ir net valstybių gyvenimus, atrodo, jog visi pradeda kardinaliai kažką stengtis pakeisti į gerą pusę (tarkime susigrąžinti sveikatą) tik tada, kai ištinka vienas ar kitas labai sukrečiantis įvykis. Dažnai būtent jis tampa lūžio tašku, kurį įveikus (jeigu pavyksta) gimsta nauja kokybė, tampame geresniais, pradedame daryti tai, ką seniau tik mąstėme daryti. Ar būtina laukti tik tokių įvykių?…